Paraiškos rengimo procesas?
Paraiškos rengimo procesas pradedamas nuo pirminės konsultacijos su klientu, kurios metu aptariama pasirinkta finansavimo priemonė, pareiškėjams keliami tinkamumo reikalavimai, finansuojamos veiklos, tinkamos išlaidos, projekto turiniui keliami kriterijai bei pagrindinės finansavimo gavimo sąlygos. Šiame etape įvertinama, ar kliento planuojama idėja, veikla ar investicija atitinka konkretaus kvietimo sąlygas ir ar paraiškos rengimas yra tikslingas.
Klientui priėmus sprendimą rengti paraišką, pasirašoma paslaugų teikimo sutartis. Pradėjus darbą, inicijuojamas projektinės dokumentacijos rengimo procesas. Taip pat pasirašomas bendras įgaliojimas, kuriuo paskirtam specialistui suteikiama teisė pareiškėjo vardu per DMS „Investis“ sistemą įkelti su pareiškėju suderintą projekto dokumentaciją.
Toliau rengiama visa projekto dokumentacija. Ji apima pačią paraišką bei visus su ja teikiamus priedus. Paraiškos rengimo metu surenkama, sisteminama ir aprašoma informacija apie pareiškėją, projekto tikslus, veiklas, planuojamus rezultatus, biudžetą, projekto įgyvendinimo logiką ir kitus reikalaujamus duomenis. Tuo tarpu komercinius pasiūlymus, tiekėjų dokumentus ir kitą informaciją ar dokumentus, kurie pagal kvietimo sąlygas privalo būti pateikti kartu su paraiška, pateikia užsakovas.
Parengus dokumentus ir juos suderinus su pareiškėju, paraiška pateikiama per DMS „Investis“ sistemą. Po pateikimo, jei vertinimo metu iš vertintojų gaunamas prašymas patikslinti paraiškos duomenis, parengti paaiškinimus, pagrindimus ar atsakymus į pateiktus klausimus, šie dokumentai rengiami ir teikiami tik suderinus jų turinį su pareiškėju.
Pateikus visus reikalingus paaiškinimus ir (jei reikia) patikslinimus, laukiama sprendimo dėl finansavimo skyrimo projekto įgyvendinimui.
Klientui pageidaujant, po teigiamo sprendimo taip pat gali būti teikiamos ir projekto administravimo paslaugos, apimančios pagalbą įgyvendinant projektą, rengiant mokėjimo prašymus, ataskaitas, komunikaciją su administruojančia institucija ir kitus su projekto vykdymu susijusius dokumentus.
Kas yra de minimis pagalba?
De minimis sąvoka yra vartojama apibūdinti nedidelės vertės valstybės paramą, kuriai netaikomas reikalavimas suderinti pagalbą su Europos Komisija, kaip tai yra numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalyje.
De minimis pagalba vienam ūkio subjektui per 3 mokestinius metus negali viršyti 300 000 Eur, o įmonėms, vykdančioms krovinių vežimo keliais veiklą samdos pagrindais arba už atlygį – 200 000 Eur.
Kreipiantis paramos 2026 m., svarbūs yra einamieji mokestiniai metai bei dveji metai prieš tai, t. y. 2025 ir 2024 m. Taip pat reiktų vertinti kiek de minimis pagalbos yra gavęs ne tik besikreipiantysis, bet ir su juo susijusios įmonės.
Suteikta de minimis pagalba sumuojama tik su kita de minimis pagalba (išskyrus atvejus, kai de minimis pagalba dengiamos tos pačios išlaidos kaip ir pagal schemą). Be to, de minimis pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatomos tinkamų finansuoti išlaidų rūšys, todėl ši pagalba gali būti suteikta daugeliu atvejų, įskaitant pagalbą veiklai.
Kas yra ūkio subjektas?
Pagal teisinę formą subjektas gali būti tiek juridinis, tiek ir fizinis asmuo; organizacija, užsienio valstybės įmonės filialas, atstovybė ar nuolatinė buveinė.
Kas yra MVĮ?
MVĮ – tai labai maža, maža ir vidutinė įmonė.
Kaip žinoti, esu labai maža, maža ar vidutinė įmonė ir patenku į MVĮ apibrėžimą?
Labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) įmonės metinės pajamos neviršija 2 mln. eurų;
2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. eurų.
Maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) įmonės metinės pajamos neviršija 10 mln. eurų;
2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 10 mln. eurų.
Vidutinė įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) įmonės metinės pajamos neviršija 50 mln. eurų;
2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 mln. Eurų.
Kas yra MTEP?
MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.
MTEP apima 3 veiklos sritis:
- fundamentinius mokslinius tyrimus (tyrimai, atliekami siekiant įgyti naujų žinių, dar metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų);
- taikomuosius (pramoninius) mokslinius tyrimus (tyrimai, atliekami norint gauti naujų žinių, skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti);
- eksperimentinę plėtrą (sukauptu pažinimu grindžiama veikla, kurios tikslas – kurti naujas medžiagas, produktus ir įrenginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus).
MTEP esmė – vykdant fundamentinius, taikomuosius tyrimus, eksperimentinę ar technologinę plėtrą plėsti turimas žinias bei rasti naujų tokių žinių pritaikymo būdų.
Kas yra SS (sumanios specializacijos) prioritetai?
2022 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu patvirtino naują 2021-2027 m. Sumanios specializacijos koncepciją, kurios tikslas – stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus, kurti naujas technologijas bei auginti šalies konkurencingumą ir pozicijas globaliose rinkose.
Sumaniosios specializacijos koncepcijoje nustatyti 3 prioritetai:
1. Sveikatos technologijos ir biotechnologijos.
- Molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai.
- Pažangios taikomosios technologijos asmens ir visuomenės sveikatai.
- Pažangi medicinos inžinerija ankstyvai diagnostikai ir gydymui.
- Saugus maistas ir tvarūs agrobiologiniai ištekliai.
2. Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos
- Fotonika ir lazerinės technologijos.
- Pažangiosios medžiagos ir konstrukcijos.
- Lanksčios produktų kūrimo, gamybos ir procesų valdymo, dizaino technologijos.
- Energijos vartojimo efektyvumas, išmanumas.
- Atsinaujinantys energijos ištekliai.
3. Informacinės ir ryšių technologijos
- Dirbtinis intelektas, didieji ir paskirstytieji duomenys, įvairiarūšė analizė, apdorojimas ir diegimas.
- Daiktų internetas.
- Kibernetinis saugumas.
- Finansinės technologijos ir blokų grandinės.
- Audiovizualinių medijų technologijos ir socialinės inovacijos.
- Išmaniosios transporto sistemos.

